11
461306186 (A-000)
LT
KEPIMO PATARIMAI
Pyragai, sausainiai ir duona
• Prieš kepant duoną ar pyragus, orkaitę pakaitinti
bent 15 minučių.
• Kepant, nedaryti orkaitės durų, nes šaltas oras
sustabdys kilimą.
• Iškepus, išjungti orkaitę ir leisti pyragui pastovėti 10
minučių.
• Pyragams kepti nenaudoti emaliuoto orkaitės
padėklo ar skysčių surinkimo indo. Naudoti tam
tinkamus orkaitės indus.
• Kaip nustatyti, ar pyragas jau iškepė? Likus 5
minutėms iki kepimo pabaigos, į pyrago paviršių
įkišti medinį dantų krapštuką. Jei ant jo neprilipo
pyrago, vadinasi, jis iškepęs.
• Kas, jei pyragas sukrito? Kitą kartą reikia naudoti
mažiau skysčio arba sumažinti temperatūrą
maždaug 10°C.
• Kas, jei pyragas per sausas? Pradurti pyragą
dantų krapštuku ir įlašinti kelis lašus vaisių sulčių
arba likerio. Kitą kartą padidinti kepimo temperatūrą
maždaug 10°C ir nustatyti trumpesnį kepimo laiką.
• Kas, jei pyrago paviršius per tamsus? Kitą kartą
padėti pyragą ant žemesnės lentynos ir kepti
žemesnėje temperatūroje ilgesnį laiką.
• Jei jo paviršius sudegė? Nupjauti sudegusį sluoksnį
ir apibarstyti cukrumi arba papuošti kremu, džemu,
grietinėle ar pan.
• Jei pyrago apačia per tamsi? Kitą kartą reikia jį
padėti ant aukštesnės lentynos ir kepti žemesnėje
temperatūroje.
• Jei pyrago ar duonos paviršius atrodo iškepęs, o
vidus - ne: kitą kartą naudoti mažiau skysčio, kepti
žemesnėje temperatūroje ir ilgesnį laikotarpį.
• Jei pyrago neįmanoma išimti iš skardos/indo?
Apvesti peiliu aplink kraštus, uždėti ant pyrago
paviršiaus drėgną skepetą ir apversti skardą. Kitą
kartą skardos paviršių tolygiai ištepti riebalais ir
pabarstyti miltais ar duonos trupiniais.
• Jei biskvito neįmanoma išimti iš kepimo padėklo:
padėklą trumpam vėl įdėti į orkaitę ir prieš atvėstant
pakelti biskvitą. Kitą kartą naudoti kepimo popierių,
kad vėl taip nenutiktų.
Valgiai – mėsa:
• Gaminant valgius, kuriems iškepti reikia virš 40
minučių, orkaitę reiki išjungti 10 minučių prieš
iškepant valgiui visai likusiai šilumai sunaudoti ir
energijai sutaupyti.
• Kepsnys bus sultingesnis, jei kepsite uždarytame
inde, ir traškesnis, jei kepsite inde, neuždengtu
dangčiu.
• Baltai mėsai, paukštienai ir žuviai kepti paprastai
reikalinga vidutinio karščio temperatūra (žemesnė
negu 200°C).
• Raudonai mėsai, kuri dažnai kepama kaip „žalia“,
kepti reikalinga aukšta temperatūra (virš 200°C) ir
ilga trukmė.
• Norint iškepti gardesnę mėsą, įdėkite rūkytos
kiaulienos ir prieskonių.
• Jei kepsnys kietas ir sausas: kitą kartą mėsą reikia
ilgiau palaikyti marinate.
• Jei kepsnio paviršius arba apačia yra per tamsi: kitą
kartą kepant, mėsą reikia kepti ant aukštesnės arba
žemesnės lentynos, sumažinti temperatūrą ir kepti
ilgiau.
• Kepsnys neiškepė? Supjaustyti griežinėliais,
išdėlioti ant kepimo padėklo su padažu ir pabaigti
kepti.
Kepimas ant grotelių
• Prieš kepant maistą ant grotelių, jį reikia saikingai
pašlakstyti riebalais ir pabarstyti prieskoniais.
• Kepant mėsą, būtina visada naudoti skysčius
surenkantį indą. Įkišti ją ant vienos iš lentynų po
grotelėmis (žiūrėti 6 pav.) arba padėti ant orkaitės
apačios. Į skysčių surinkimo indą reikia įpilti truputį
vandens. Tada riebalai ir padažai nedegs ir neskleis
nemalonaus kvapo ir dūmų. Kepant, įpilti daugiau
vandens garavimui kompensuoti.
• Apkepus vieną pusę, kepamą maistą reikia
apversti.
Aliuminis ims rūdyti, jei susilies su maiste
esančiomis arba kepimo metu įpilamomis (actas,
citrinos sultys) organinėmis rūgštimis. Todėl
patariama maisto nedėti tiesiai ant aliumininių
ar emaliuotų padėklų, o ant kepimui orkaitėje
tinkamo popieriaus.
3. EKSPLOATAVIMO INSTRUKCIJOS